Apie Dzūkijos gamtą

Jei sklaidysite regioninę spaudą, pastebėsite, kad žmonės nuolat perka mišką. Keista rasti tokį skelbimą prie kitų, kurie ragina įsigyti grybų, uogų, o gal viščiukų. Dar keisčiau – kai prie darbo skelbimų randame skelbimą, jog superkami sliekai, ir ne bet kokie, o naktiniai. Iš kur atsiranda tokie skelbimai, iš kur atsiranda tokie žmonės, kuriems reikia įsigyti miško? Miesto žmogui tai atrodo keista ar net juokinga, tačiau gyvenant kaime ar tiesiog gamtos apsuptyje, būna aišku, kad tai yra normalu. Šį kartą – plačiau apie Dzūkiją.

Kas gero miškuose

Visi žino pasakymą, kad jei ne grybai ir ne nuogos, Dzūkų mergos būtų nuogos. Realybėje nuogais turbūt liktų vyrai, nes grybauti ir uogauti tarp merginų mažiau populiaru vien dėl saugumo. Miškas moteriai nėra pati saugiausia vieta. Vis dėlto, ta dalis dėl grybų ir uogų gausos yra tikrai teisinga.

Kai kažkas perka mišką, dažniausiai tai daro dėl medienos. Tačiau kirsti miško bet kaip – negalima. Jeigu kertamas peraugęs pušynas, ar eglynas, tai privaloma palikti keletą geriausių atžalų. Gal esate matę tokias proskynas, kur viskas iškirsta, tik kas keli metrai į dangų įsirėmę jaunos pušys ar eglės. Vaizdas lyg per barzdą perėjus atšipusiu peiliuku, kai vietomis lieka styroti plaukai. Toks vaizdas ir kraštovaizdis atsiranda dėl to, kad nesvarbu, ar žmogus perka mišką, ar tai yra kertamas valstybės miškas, tačiau siekiama išlaikyti tą pačią vietą miškinga. Paversti mišką ariama dirva ir ten sau smagiai auginti kopūstus nėra lengva. Miško danga ir dirva yra kitokia, joje puikiai namus randa grybai, kurie neauga daržuose, o kad ten imtų augti maistinės kultūros, reikėtų daug metų viską pūdyti ir dirbą daryti derlinga. Taigi, nenustebkite pamatę tas proskynas su keliais medeliais – jie ten palikti tam, kad miškas išliktų.

Vandenų turtai

Dzūkijoje ne tik puikūs miškai, bet ir dailūs vandenų telkiniai. Sraunus ir kai kur akmenuotas Nemunas įsiveržia į Lietuvos teritoriją būtent Dzūkijoje, čia ir gali gyventojus džiuginti savo turtais. Deja, nebegalima žvejoti kaip senovėje. Turtai dar vertingesni, kai jie palaidi ir gyvena laisvėje. Žmonės skatinami nežvejoti visko iš upės, o taip pat – neteršti vandens. Dabar Nemunas yra populiari upė tiems, kurie nori plaukti su baidarėmis ar plaustais. Akmenų nėra tiek daug, kad trukdytų plaukimui, o vanduo žmones neša tikrai smagiai. Be to, yra neįkainojama patirtis plaukti upe apsuptyje puikių Dzūkijos miškų.