Mantuko gimtadieniai

Noriu papasakoti ne tik apie tai, kaip mūsų sūnutis atšventė gimtadienį, kokia buvo surengta šventė, bet ir kaip apskritai dažnai švenčiami vaikų gimtadieniai Vilniuje. Nežinau, ar tokia pati tradicija yra ir kituose miestuose, įtariuose, kad kaime, provincijoje viskas būna dar paprasčiau, tačiau bent jau pas mus yra labai populiaru. Todėl papasakosiu ir kaip atrodė Mantuko gimtadienis, ir kaip atrodė keli kiti, kuriuose jis lankėsi. Jis, tai reiškia ir mes, tėveliai.

Mantuko šventė

Mantukas dabar jau septynerių metų, tačiau gerai prisimenu jo penktąjį gimtadienį. Jis jau turėjo susiradęs platų pažinčių ratą darželyje, pianino pamokose ir kieme, kuriame žaidžia prie mūsų daugiaaukščio. Taigi, būnant garbingo penkių metų amžiaus ir turint tiek daug įtakingų draugų, didėlė gėda nesurengti visiems šventės. Buvo linksma, nes jis pats mus įtikinėjo, kad šventė turi įvykti, nors mes ir taip būtume ją surengę. Tiesiog leidome jam pajusti, kad viskas gali būti gaunama ne taip ir lengvai, ir dėl to, ko nori, kartais reikia tiesiog daugiau pakovoti. Tad kaip ir dažnai būna surengiami vaikų gimtadieniai Vilniuje, pasirinkome tokią specialią komercinę žaidimų vietą. Ten visi galėjo žaisti su žaislais, maudytis kamuoliukuose, šokinėti ant batutų ir pan. Kitame kambaryje buvo saldumynų vaišės, ir niekas vaikų nevertė valgyti salotų.

Klasiokės Lilijos

Man labai žavios pasirodė klasiokės Lilijos šventės. Tėvai atrodo meniški ir kūrybingi žmonės ir visada patys organizuoja linksmybes. Aišku, jiems ir lengviau, nes gimtadienis būna šiltuoju metų sezonu, kada galima leisti sau rinktis tiesiog buvimą lauke. Taigi, labiausiai man įsiminė, kai buvo pripūstas didelis baseinas ir jame vaikai galėjo maudytis. Taip pat tėvai buvo prigaminę visokių dekoracijų, netgi balionų, kurių viduje buvo saldainiai. Visi vaikai žaidė, susidraugavo, o iš gimtadienio per ašaras teko išsivedinėti vaikus.

Pusseserės Gertrūdos

Šį atvejį noriu apibūdinti kaip ganėtinai tipinį. Kaip ir Mantuko, Gertrūdos gimtadienis vyksta žiemą, taigi, tėvai neturi tiek daug galimybių suorganizuoti kažką gamtoje ar panaudoti savo kūrybingumą. Tada jie ima vaikučius į kavinė. Taip yra ir mano seseriai, kuri savo dukrytei ir jos klasiokams užsako kavinę su žaidimų kambariu. Jeigu pastebėsite, neužsakę tokios pramogos taip paprastai neišsiversite, nes kiti pietaujantys lankytojai gal bus nelabai patenkinti. Visgi, svarbiausias dalykas yra meilė savo šeimai ir dėmesys vaikui, kurį tėvai patys jam parodo kasdieninėje sulkmenoje.