Ukmergės senamiestis

Istorinė Ukmergės miesto dalis pradėjo formuotis bei plėtotis dešiniajame Šventosios upės krante. Ukmergė išsiskiria iš kitų Lietuvos miestų ir miestelių tuo, kad ją pagrinde suformavo ne statiniai, o gamtos elementai – piliakalnis, ant kurio iki XIV a. pabaigos ar XV a. pradžios stovėjo medinė pilis, bei Pilies kalnas, ant kurio nuo XV a. pradžios stovėjo mūrinė pilis.

Ukmergės senamiesčio kompleksas apima Kęstučio aikštę, į ją sueinančių pagrindinių – Kauno, Gedimino, Vytauto ir Vilniaus – gatvių įvairias atkarpas, tarp šių gatvių ir aplink jas susidariusį šalutinių gatvių tinklą. Pirmosios trys gatvės susidarė apie XV a. pab. – XVI a. pr. Vilniaus gatvė susidarė XVIII a. pabaigoje, po 1787 m. gaisro. 

Nuotraukoje - Ukmergės miesto panorama 19 a. pabaigoje.

Ukmergė pirmą kartą buvo paminėta Vartbergės kronikoje 1333 m., tačiau jau ir prieš tai ji buvo svarbus administracinis bei ūkinis centras. Iki XV a. gyvenvietė egzistavo pradžioje prie piliakalnyje buvusios medinės pilies, kairiajame Vilkmergėlės krante. XIV a. pabaigoje senoji medinė pilis buvo sugriauta, o naujoji mūrinė, pastatyta XV a. kitoje vietoje – ant Pilies kalno. Būtent pagal naująją pilį susiformavo Kęstučio aikštė bei gatvių tinklas. Nuo XV a. II pusės, gavusi Magdeburgo teises, Ukmergė jau vadinama miestu. Miestas nukentėjo XVII – XVIII a. karuose, kelis kartus degė. Tačiau jis buvo atstatinėjamas pagal savo ankstesnį būvį. Perstatinėjami pastatai beveik nepakeitė nei miesto, nei centro vaizdo. 1735 m. Ukmergėje įsikūrė pijorų vienuoliai, kurie miesto centre suformavo vienuolyno kompleksą, pagerinusį miesto vaizdą. Kitas svarbus miesto augimui veiksnys buvo 1830 – 1836 m. nutiestas Peterburgo – Varšuvos plentas. XIX a. pabaigoje miesto centras jau buvo užstatytas neogotikos, neorenesanso, neobaroko, neoklasicizmo stiliaus mūriniais pastatais. Dauguma namų galiniais fasadais atgręžtais į gatvę, vieno aukšto su mezoninais. Pastatų išvaizda nuo XX a. pradžios iki dabar liko nepakitusi.

Dėl tankaus senamiesčio užstatymo, dėl įvairių žemės judinimo darbų, kultūrinis sluoksnis daugelyje vietų yra arba sunaikintas, arba sumaišytas. Tačiau atskirose vietose galima rasti XV – XVIII a. kultūrinį sluoksnį arba to laikotarpio radinių. 2002 m. Ukmergės senamiestis buvo įrašytas į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą.