Turizmas

UKMERGĖ - tai senas, 1333 m. istoriniuose šaltiniuose minimas miestas, daug ką patyręs laiko tėkmėje

	Visas rajonas nusėtas piliakalniais. Vienas jų, apsivijęs Ukmergėlės upeliu, pūpso pačiame Ukmergės miesto centre. 14 amžiuje šio piliakalnio viršuje stovėjo kunigaikščio Dausprungo pilis, kuri buvo nuolatos puldinėjama kryžiuočių ir galiausiai sudeginta. Nuotraukoje - Ukmergės piliakalnis.
	Legendos, susipynusios su istoriniais faktais, mena senąjį Ukmergės vardą - Vilkmergė. Kadaise tamsiuose miškuose gyveno žynė. Žmonės ją vadino Vilkmerge. Kartą tuose miškuose medžiojusį kunigaikščio Dausprungo sūnų Tautvilą užpuolė vilkai. Kunigaikščiui pristigo strėlių. Nuo pražūties jaunikaitį išgelbėjo graži mergelė - žynė. Ji sutramdė vilkus. Kunigaikštis Dausprungas ant Šventosios upės krante buvusio piliakalnio pastatė pilį ir žynės garbei pavadino ją Vilkmerge. Nuotraukoje - V. Ketvirčio skulptūra "Vilkmergė".
	Ukmergės apylinkėse įvyko du istoriškai svarbūs mūšiai: 1435 m. Pabaisko mūšis ir 1812 m. Deltuvos mūšis. Šių mūšių inscenizacijos, rengiamos mūsų dienomis, leidžia patirti tų amžių įvykių siautulį. Nuotraukoje - Ukmergės LDK Didžiosios Buožės pėstininkų regimentas žygiuoja į Deltuvos mūšį.
	Ukmergės rajono dvarų istorijoje puikuojasi net 24 dvarai. Daugelis jų sunyko, tačiau keli visgi rąžosi, kyla iš užmaršties, kad parodytų visą savo didybę. Nuotraukoje - Siesikų dvaras.
	Atsidūrusi didelėje kryžkelėje, Ukmergė patyrė įvairių kultūrų įtaką. Pastebimiausią pėdsaką paliko žydų bendruomenės kultūra. Iki nusiaubiant baisiam vokiečių genocidui, daugiau nei pusė miesto gyventojų buvo žydai. Nuotraukoje - buvusi Didžioji Ukmergės žydų bendruomenės sinagoga.
	18 a. Ukmergė kelis kartus smarkiai degė, o didysis 1877 m. gaisras prarijo kone visą medinį Ukmergės miestą. Tuomet ėmė kilti mūriniai pastatai. Tie, kurie išliko iki mūsų dienų, tapo vaizdingu Ukmergės senamiesčiu.
	Ukmergės krašte daug gamtos grožybių ir išdaigų. Štai Veprių miestelis - įsikūręs didžiausio Lietuvoje meteoritinio kraterio duobėje. Į šią vietą kadaise trenkėsi didžiulis asteroidas, palikdamas 8 km skersmens įmušimą žemėje. Netoliese įsitaisęs vienas didžiausių riedulių Lietuvoje - akmuo Mokas. Plaukiant vandens turistų pamėgtąja Šventosios upe, ties Zujų miesteliu pakeri statūs, kone 4 m aukščio krantai, didingai rymantys ir žaismingai atsispindintys srovėje.
	Senąsias Aukštaitijos regiono virtuvės paslaptis Ukmergės rajone puoselėja Petronių kaimo bendruomenės amatų namai, kuriuose apsilankius galima paskanauti būtent tai, ką ant stalo tiekdavo mūsų senoliai, be to, čia galite ir patys išmokti kepti duoną, spausti sūrį. UAB "Geras skonis" garsėja mėsos gaminiais, paruoštais pagal kulinarinio paveldo receptūrą. "Kurėnų užeiga" kviečia paragauti senovinės receptūros patiekalų, kurie tiekiami moliniuose induose, kad ilgiau išliktų karšti.
	Užsukę į Ukmergę kovo mėnesį, smagiai pašėlsite tarptautiniame būgnų ir perkusijos festivalyje. Pavasario pabaigoje pakliūsite į miesto šventės šurmulį. Kiekvieną pavasarį tarptautinis kamerinių teatrų festivalis "Camera Obscura" kviečia teatro mėgėjus. Gruodį šilumos ir malonių įspūdžių pasisemsite respublikinėje kamerinių ir vokalinių ansamblių šventėje - konkurse "Šventosios gaida". Nuotraukoje - Tomas Dobrovolskas tarptautiniame būgnų ir perkusijos festivalyje groja variniu gaubliu.

Paieška

Turizmas