Ką jums primena svarstyklės
Tikriausiai specialiai apie svarstykles negalvoja niekas. Jeigu netyčia patenka į akiratį – pamatome, pagalvojame kažką, gal prisimename. Iš tiesų, kiekvienas daiktas turi savo istoriją ir panašūs į jį daiktai mums visada primena tą daiktą, kurį mes pažįstame gerai. Ar nors kartais paklausiate savęs, ką jums primena svarstyklės? Ką jos jums reiškia, ką jos jums kalba, kokią istoriją pasakoja? Štai turime priešais save kelias svarstykles bei jų savininkus. Klausomės šių istorijų ir bandome sužinoti, ar mūsiškės kalba taip pat.
Darbas lombarde
Marija priešais save turi nedideles juvelyrines svarstykles, ir šios jai primena darbą lombarde. „Prisimenu, kaip reikėdavo pasverti kiekvieną gramą ir net miligramą. Žmonės nešdavo savo juvelyrinius dirbinius, net visokias skeveldras visokių vertingų daiktų. Aš sverdavau ir matydavau jų akis – niekas kitas taip nenori, kad svarstyklės parodytų dar bent gramu daugiau, nes tas gramas galbūt išgelbės jų gyvenimus, gavus už gramą dar keliomis dešimtimis pinigų daugiau“, – prisimena moteris.
Mamos gyvenimas
Jurgis sako, kad jam apie svarstykles ilgai galvoti nereikia, kad jis tuojau pat imtų prisiminti tam tikras istorijas. „Prisimenu visada mamą, kuri turėjo svarstykles ir turbūt kasryt ant jų lipdavo. Aš irgi mažas būdamas lipdavau, norėdavau sverti kuo dagiau, keista, bet mamai rūpėjo priešingas rezultatas – kuo mažiau. Kažkuriuo metu praradau susidomėjimą svarstyklėmis, nors ir anksčiau gal ir buvo jis atsiradęs tik trumpam. Dabar gyvenu neturėdamas svarstyklių, tačiau iš sudėjimo esu normalus, nei storėju, nei plonėju, viskas laikosi vietoje. Kai pamatau svarstykles pas savo panelę, prisimenu savo mamą. Gal taip ir veikia tie dėsniai, apie kuriuos kalba psichologai, kad neva savo žmonas lyginame su mamomis“, – kalba Jurgis.
Sunki ligos istorija
Agnė pakraipo galvą ir atsidūsta: „Taip, svarstyklės man gyvenime buvo lemiamas prietaisas. Aš apie svarstykles kartais galvodavau kaip turbūt pranašai galvoja apie dangų, laukdami lemtingo ženklo. Sirgau baisia liga, valgymo sutrikimais, badavimu. Tai, aišku, dabar vertinu kritiškai. Dabar apskritai mažai dėmesio skiriu tokiems dalykams, kaip savo svoris. Bet kažkada man tai buvo – viskas. Turėjau mažas svarstykles, skirtas maisto svėrimui. Jomis sverdavausi kiekvieną kąsnį, buvo svarbu, kad tik nepadauginčiau, nesuvalgyčiau daugiau, negu galima. Paprastos mechaninės buitinės svarstyklės man buvo pirmosios, ant kurių sverdavausi savo kūno masę. Iš tiesų, jos gal net patvaresnės buvo už elektronines. Elektroninės sugesdavo ir nebeveikdavo, o mechaninės turėdavo visuomet 1 ar 2 kilogramų paklaidą, tačiau veikdavo ir turbūt tebeveiktų ir dabar, jeigu jas turėčiau.