Geriausia senelio dovana: prožektorius

Kas pagalvos, kad vaikams prožektoriai gal bus geresnės dovanos negu koks nors konstruktorius ar pliušinis meškiukas? Niekada nepamiršiu pirmojo prožektoriaus, kurį man padovanojo senelis. Dar ir dabar turiu tą dienoraštį, kuriame yra parašyta viskas apie tai, koks prožektorius buvo gautas dovanų, ir kaip apskritai praėjo mano gimtadienis. Taigi, šiek tiek apie jį ir apie netipišką senelio dovaną.

Mano gimtadienis

Į mano gimtadienį buvo pakviesta vaikų. Aš iš anksto žinojau, kad gimtadienis bus, ir laukiau jo jau iš vakaro. Ar gali būti geresnis dalykas vaikystėje nei gimtadieniai, kai žinai, kad mama tau keps arba pirks tortą, kai žinai, kad dėl tavęs ateis kitų vaikų ir visi galėsite žaisti? Nežinau, bet man vaikystėje tai būdavo kažkas nepaprasto.

Kaip visada būna per vaikų gimtadienius, atėjo pusbroliai ir pusseserės. Ne tai, kad atėjo, bet juos atsivežė tėvų broliai ir sesės. Iš kurių kai kas buvo ir mano krikšto mama. Ji padovanojo dovaną, apie kurią labai svajojau ir nustebau tokią gavusi – kasetę mylimo atlikėjo muzikos. Tai bent dovana. Taip pat padovanojo ir specialų komplektą su muiline, dantų šepetėliu. Nors tai buvo tik paprastas niekutis, bet prisiminsiu jį turbūt ilgiau negu visą gyvenimą. Senelė atėjo pirmiau už senelį ir padovanojo man popierinę lėlytę, kurią galima buvo aprengti jos popieriniais drabužiais. Jau tada žinojau, kad yra dviejų rūšių popierinės lėlės. Viengubos ir iš abiejų pusių. Būtent tos man patiko labiau, todėl be galo džiaugiausi, kad gavau būtent jas. Tada atėjo senelis ir padovanojo prožektorių.

Dovana – prožektoriai

Kuo vaikus žavi prožektoriai? Man labiausiai gauti prožektorių patiko dėl to, kad tai nepriklausė vaikų skyriui. Tai atrodė kaip kažkoks geras ir brangus daiktas, ir su kuriuo galėsiu jaustis saugiai, eidama kažkur tamsoje. Tuo labiau, kad tuo metu mokiausi po pamokų ir reikėdavo vėlai eiti namo. Be to, man net atrodė, kad jis turėjo būti brangesnis už žaislus – nes skirtas suaugusiems. Dar viena priežastis ta, kad jis, nors ir buvo suaugusiųjų daiktas, bet puikiai tiko man – aš supratau jį ir mokėjau juo naudotis. Vienas paprastas mygtukas, su kuriuo gali įjungti ir išjungti buvo visai kas kita negu tai, ką dabar vaikai gauna dovanų – išmaniuosius telefonus, su kuriais būdami 3 metų naudojasi geriau negu jų tėvai.